u/povke101226

Sveiki, man 26 metai ir kaip ir daugeliui vaikinų, yra tekę naudotis Tinder'iu, Facebook Dating ir pan.

Match'ų visada pavykdavo gauti, ir gana nemažai, net ir su senesnėmis nuotraukomis, bet naudodavau seniau prieš 3-8 metus. Užmegzt pokalbį, susirašyti su nemažai merginų gana nesunkiai gebėdavau, bet yra vienas dalykas…

Iš viso gyvenime yra pavykę nueiti į maždaug 20-25 deitų, čia per visą gyvenimą. Bet esmė tame, kad absoliučiai visais atvejais merginos po pirmo deito daugiau nebenorėdavo susitikti, nors ir pabrėždavo, kad kalbu protingai, nesielgiu keistai ir pan.

Pagrinde ką jos pasakydavo, kad mano bendravimas, socialiniai įgūdžiai ir elgesys jaučiasi tarsi dirbtini, per jėgą išmokti. Kas iš esmės tiesa, nes, kaip jau esu rašęs, turiu autizmą, gyvenime pats su savim dirbau, tobulėjau, mokiausi bendrauti ir elgtis. Net ir be žodžių, merginos visąlaik tą labai jausdavo, kad ir kaip stengčiausi tai užmaskuoti.

Tiesa, per gyvenimą yra pavykę turėti porą ONS, bet abiejais atvejais tai buvo už mane žymiai vyresnės merginos, kurios pačios rodė manimi susidomėjimą ir iniciatyvą.

Taip pat dar nuo mokyklos laikų, esu ne kartą sulaukęs iš merginų komplimentų, kad esu gana simpatiškas vaikinas, neretai net gatvėje ar viešose vietose pagaudavau merginas žiūrint į mane, nusišypsant ir pan. Bet dažniausiai jeigu kokia mergina man pati parodydavo dėmesį, bandydavo bendrauti, pastebėdavau, kad po kelių dienų jos tarsi nuo manęs atsitraukdavo, baigdavosi bet koks bendravimas, likdavo kalbėjimas tik dėl būtinų dalykų. Kaip dabar suprantu, jos iš pradžių manim susidomėdavo, bet paskui pajusdavo mano tam tikrą autizmą, ir nuo manęs atsiribodavo.

Ir bėda ta, kad tie dalykai kartojasi absoliučiai visąlaik. Jau net esu neviltyje, kad man greičiausiai nebeįmanoma susirast jokios merginos, nes jos labai greit kažką apie mane pajunta, nors ir elgiuosi normaliai, neišsišoku, kalbu irgi normaliai, prieš kažką sakant visada apgalvoju.

Pakolkas, nei vieną kartą nepavyko su mergina nueiti į antrą date, arba jeigu kuri mergina manim susidomėdavo, išlaikyti su ja bendravimą bent kiek ilgiau. Paskutiniu metu galvojau vėl kurtis tinderį, svarsčiau kokias nuotraukas dėtis, bet paskui pagalvojau, ką aš čia apgaudinėju…

Sveiki, man 26 metai ir kaip ir daugeliui vaikinų, yra tekę naudotis Tinder'iu, Facebook Dating ir pan.

Match'ų visada pavykdavo gauti, ir gana nemažai, net ir su senesnėmis nuotraukomis, bet naudodavau seniau prieš 3-8 metus. Užmegzt pokalbį, susirašyti su nemažai merginų gana nesunkiai gebėdavau, bet yra vienas dalykas…

Iš viso gyvenime yra pavykę nueiti į maždaug 20-25 deitų, čia per visą gyvenimą. Bet esmė tame, kad absoliučiai visais atvejais merginos po pirmo deito daugiau nebenorėdavo susitikti, nors ir pabrėždavo, kad kalbu protingai, nesielgiu keistai ir pan.

Pagrinde ką jos pasakydavo, kad mano bendravimas, socialiniai įgūdžiai ir elgesys jaučiasi tarsi dirbtini, per jėgą išmokti. Kas iš esmės tiesa, nes, kaip jau esu rašęs, turiu autizmą, gyvenime pats su savim dirbau, tobulėjau, mokiausi bendrauti ir elgtis. Net ir be žodžių, merginos visąlaik tą labai jausdavo, kad ir kaip stengčiausi tai užmaskuoti.

Tiesa, per gyvenimą yra pavykę turėti porą ONS, bet abiejais atvejais tai buvo už mane žymiai vyresnės merginos, kurios pačios rodė manimi susidomėjimą ir iniciatyvą.

Taip pat dar nuo mokyklos laikų, esu ne kartą sulaukęs iš merginų komplimentų, kad esu gana simpatiškas vaikinas, neretai net gatvėje ar viešose vietose pagaudavau merginas žiūrint į mane, nusišypsant ir pan. Bet dažniausiai jeigu kokia mergina man pati parodydavo dėmesį, bandydavo bendrauti, pastebėdavau, kad po kelių dienų jos tarsi nuo manęs atsitraukdavo, baigdavosi bet koks bendravimas, likdavo kalbėjimas tik dėl būtinų dalykų. Kaip dabar suprantu, jos iš pradžių manim susidomėdavo, bet paskui pajusdavo mano tam tikrą autizmą, ir nuo manęs atsiribodavo.

Ir bėda ta, kad tie dalykai kartojasi absoliučiai visąlaik. Jau net esu neviltyje, kad man greičiausiai nebeįmanoma susirast jokios merginos, nes jos labai greit kažką apie mane pajunta, nors ir elgiuosi normaliai, neišsišoku, kalbu irgi normaliai, prieš kažką sakant visada apgalvoju.

Pakolkas, nei vieną kartą nepavyko su mergina nueiti į antrą date, arba jeigu kuri mergina manim susidomėdavo, išlaikyti su ja bendravimą bent kiek ilgiau. Paskutiniu metu galvojau vėl kurtis tinderį, svarsčiau kokias nuotraukas dėtis, bet paskui pagalvojau, ką aš čia apgaudinėju…

Sveiki, ar yra čia žmonių, kurie yra visiškai atsisakę kavos ir šiaip bet ko, kas turi kofeino?

Ilgą laiką pats svarstau visiškai atsisakyti kofeino. Kaip jūsų gyvenimas, darbai einasi - nuo kada kofeino nevartojimas nustojo jus trikdyti? Koks jausmas buvo iš pradžių nevartoti kofeino, ar sunku buvo? Įdomu būtų sužinoti kitų patirtis ir įspūdžius.

Sveiki, tokia situacija. Man 26 metai, fotografuojuosi ypatingai retai, dauguma nuotraukų arba asmenukės, arba nufotkintas kito žmogaus sėdint prie stalo namuose arba mieste arba draugų kompanijoj, arba šiaip kur stovint. Ir tai dauguma nuotraukų minimum kelių metų senumo. Žodžiu labai mažai ft, pastaruoju metu pasidariau porą naujų asmenukių ir tiek. Ar tokiu atveju tinderyje tikrai be šansų? Įdomios tiek vaikinų, tiek merginų nuomonės tuo klausimu.

Sveiki, prieš beveik pusantrų metų pasikeičiau savo ir vardą, ir pavardę. Vardą keičiau iš Povilas į Paulius, o pavardę keičiau į mamos mergautinę pavardę. 

Mano vardas Povilas man visada gyvenime nepatiko. Gal ir keistai skambės, bet nuo pat mažens man ant tiek nepatikdavo mano vardas, kad neretai pavydėdavau kitiems, kurių vardai atrodė man priimtinesni. 

Greičiausiai nemėgimas savo vardo atsirado dėl to, nes, buvus tam tikroms gyvenimiškoms aplinkybėms, jis man visąlaik keldavo tik neigiamas emocijas ir blogus prisiminimus. Per 25 gyvenimo metus, neturėjau absoliučiai nei vieno gero prisiminimo, kuris man asocijuotųsi su senu vardu. 

O svarbiausia priežastis, dėl ko keičiau vardą, tai buvo dėl to, nes prie viso to dar sužinojau, kad jį man buvo išrinkę net ne tėvai, o sesuo, su kuria ir taip visą gyvenimą nebendravau ir nuo mažens tik pykomės. Ji pati ir įsiūlė tėvam duoti man tą vardą, todėl iš principo nenorėjau, kad mano gyvenime ji nors kažką už mane būtų nusprendusi.

Šiuo metu senas vardas man yra likęs tik kaip tradicija, kurią iki dabar naudoju ant savo username, nes seniau jį naudodavau daug kuriuose žaidimų forumuose irgi kaip username, todėl tuo atžvilgiu norisi išlaikysi tęstinumą. 

Kas liečia aplinkinius žmones, visi labai greitai priprato prie naujo vardo ir pradėjo juo vadinti, nes jis ir taip nedaug skyrėsi. Labai retai kas nors iki dabar kreipiasi senu vardu, bet dažniausiai tik pirmą kartą, iki kol sužino naują vardą. Šiuo metu pas mane ir taip jau didelė dalis žmonių, su kuriais esu pažįstamas jau po vardo ir pavardės pakeitimo.

Pavardę keičiau dėl to, nes mano tėvo santykiai su manim ir mano mama buvo labai prasti. Tėvas nuolat mane mušdavo dėl bet ko spontaniškai užsimanęs, kad pats išlietų savo įsiūtį, o prieš mano mamą pastoviai naudodavo psichologinį smurtą. Tėvas buvo mane grasinęs ir pasodinti į kalėjimą, grasindavo, kad surinks ant manęs melagingus parodymus, kad tik pavyktų pasodint. Kai to padaryt neišėjo, pradėjo terorizuoti, grasinti fiziniu susidorojimu ir nužudymu. Visa tai vyko tik dėl to, nes tėvas visais įmanomais būdais iš mano mamos bandė išreketuot turtą ir žinojo, kad aš ją užsistoju ir jai patariu.

Todėl prieš pat tėvui mirus, supratau, kad su senu vardu ir sena pavarde manęs absoliučiai niekas neriša. Vardą man išrinko net ne tėvai, jis man niekada nepatiko bei nekelia jokių teigiamų emocijų ir prisiminimų. Kas liečia pavardę, kodėl turiu nešioti pavardę žmogaus, kuris visą gyvenimą prieš mane smurtavo, grasino arba pasodinti į kalėjimą, arba nužudyti dėl turtinių dalykų. Priėmiau sprendimą, kad reikia viskam turėti savigarbos ir kuo anksčiau ir greičiau pasikeisiu vardą ir pavardę, tuo geriau.

Manau tikrai nemažai žmonių gyvena su jiem nepriimtinu vardu ar pavarde, bet dauguma bijo taip drąsiai imti ir pasikeisti, bijo aplinkinių nuomonės, jų požiūrio ir pan. Man gyvenime tokių baimių niekada nebuvo ir tuo labai džiaugiuosi. Iki dabar jaučiu, kad tai vienas geriausių sprendimų, kurį padariau savo gyvenime.

Sveiki, kaip ir visiem, teko skaityti ir domėtis apie vadinamą meilės jausmą, bet būtent taip kaip aprašyta, panašu, kad gyvenime neteko įsimylėti.

Beabejo, yra buvę mano gyvenime merginų, kur žavėdavo mane arba savo išvaizda, arba savo asmenybe/charakteriu, būdavo, kad neretai apie jas pagalvodavau, bet greit tas baigdavosi ir praeidavo. Arba būdavo kaip tik, kad kartais ką pamatydavau iš kitos pusės, tai tas susižavėjimas ir dingdavo.

Kiek teko skaityti meilės apibūdinimą, tai ko gero nebuvo mano gyvenime merginos, dėl kurios būčiau ėjęs iš proto, neįsivaizdavęs gyvenimo be jos, kad atrodytų iš visų man kažkuo vienintelė ir t. t. ir pan. Nelabai net įsivaizduoju, kaip ir dėl ko tai turėtų įvykti.

Aišku, gal čia tik man taip, gal čia kaltas ir mano turimas autizmas, nes visi ir visos kalbėdavo, kaip būdavo kažką įsimylėję ir pan.

Tai galvoju pasiklausiu kitų nuomonės tuo klausimu ir aplamai pasidarė įdomu padiskutuot šia tema.

Sveiki, prieš beveik pusantrų metų pasikeičiau savo ir vardą, ir pavardę. Vardą keičiau iš Povilas į Paulius, o pavardę keičiau į mamos mergautinę pavardę. 

Mano vardas Povilas man visada gyvenime nepatiko. Gal ir keistai skambės, bet nuo pat mažens man ant tiek nepatikdavo mano vardas, kad neretai pavydėdavau kitiems, kurių vardai atrodė man priimtinesni. 

Greičiausiai nemėgimas savo vardo atsirado dėl to, nes, buvus tam tikroms gyvenimiškoms aplinkybėms, jis man visąlaik keldavo tik neigiamas emocijas ir blogus prisiminimus. Per 25 gyvenimo metus, neturėjau absoliučiai nei vieno gero prisiminimo, kuris man asocijuotųsi su senu vardu. 

O svarbiausia priežastis, dėl ko keičiau vardą, tai buvo dėl to, nes prie viso to dar sužinojau, kad jį man buvo išrinkę net ne tėvai, o sesuo, su kuria ir taip visą gyvenimą nebendravau ir nuo mažens tik pykomės. Ji pati ir įsiūlė tėvam duoti man tą vardą, todėl iš principo nenorėjau, kad mano gyvenime ji nors kažką už mane būtų nusprendusi.

Šiuo metu senas vardas man yra likęs tik kaip tradicija, kurią iki dabar naudoju ant savo username, nes seniau jį naudodavau daug kuriuose žaidimų forumuose irgi kaip username, todėl tuo atžvilgiu norisi išlaikysi tęstinumą. 

Kas liečia aplinkinius žmones, visi labai greitai priprato prie naujo vardo ir pradėjo juo vadinti, nes jis ir taip nedaug skyrėsi. Labai retai kas nors iki dabar kreipiasi senu vardu, bet dažniausiai tik pirmą kartą, iki kol sužino naują vardą. Šiuo metu pas mane ir taip jau didelė dalis žmonių, su kuriais esu pažįstamas jau po vardo ir pavardės pakeitimo.

Pavardę keičiau dėl to, nes mano tėvo santykiai su manim ir mano mama buvo labai prasti. Tėvas nuolat mane mušdavo dėl bet ko spontaniškai užsimanęs, kad pats išlietų savo įsiūtį, o prieš mano mamą pastoviai naudodavo psichologinį smurtą. Tėvas buvo mane grasinęs ir pasodinti į kalėjimą, grasindavo, kad surinks ant manęs melagingus parodymus, kad tik pavyktų pasodint. Kai to padaryt neišėjo, pradėjo terorizuoti, grasinti fiziniu susidorojimu ir nužudymu. Visa tai vyko tik dėl to, nes tėvas visais įmanomais būdais iš mano mamos bandė išreketuot turtą ir žinojo, kad aš ją užsistoju ir jai patariu.

Todėl prieš pat tėvui mirus, supratau, kad su senu vardu ir sena pavarde manęs absoliučiai niekas neriša. Vardą man išrinko net ne tėvai, jis man niekada nepatiko bei nekelia jokių teigiamų emocijų ir prisiminimų. Kas liečia pavardę, kodėl turiu nešioti pavardę žmogaus, kuris visą gyvenimą prieš mane smurtavo, grasino arba pasodinti į kalėjimą, arba nužudyti dėl turtinių dalykų. Priėmiau sprendimą, kad reikia viskam turėti savigarbos ir kuo anksčiau ir greičiau pasikeisiu vardą ir pavardę, tuo geriau.

Manau tikrai nemažai žmonių gyvena su jiem nepriimtinu vardu ar pavarde, bet dauguma bijo taip drąsiai imti ir pasikeisti, bijo aplinkinių nuomonės, jų požiūrio ir pan. Man gyvenime tokių baimių niekada nebuvo ir tuo labai džiaugiuosi. Iki dabar jaučiu, kad tai vienas geriausių sprendimų, kurį padariau savo gyvenime.

Sveiki, neseniai kažkas darė apklausą apie vaikinų varpos ilgį, žadėjo artimiausiu laiku padaryt apklausą ir apie varpos apimtį.

Taip pat daug kas Reddit'e skundžiasi, kad neva merginoms yra per žemo ūgio. Buvo pridaryta dating apps screenshot'ų, kur kai kurios merginos reikalauja būtent 180 cm vaikinų ūgio.

Todėl kilo noras padaryti apklausą apie vaikinų ūgį, pažiūrėti, maždaug kokio ūgio dauguma vaikinų yra, ir ar tikrai 180 cm ūgis yra toks nedažnas ir ypatingas.

View Poll